Neraštingasis

Moteris sėdi prie savo darbininkės stalo laikrodžių fabrike Šveicarijoje. Tai Agota Kristof. Jos stalčiuje Agota turi lapelį ir pieštuką. Kai mintis įgauna formą, ji ją užrašo. Moteris neįvaldo vietinės kalbos, bet rašo ir galvoja ta nežinoma kalba, kuri jai svetima. Fabrike iš tiesų sunku apskritai kalbėtis: mašinos kelia per didelį triukšmą. Kalbėti pavyksta tik tualetuose, greitai rūkant cigaretę. Moteris pasakoja savo istoriją — tai istorija apie tremtį, atplėšimą nuo šaknų, žiaurumus. Ji norėtų apie save ką nors pasakyti, bet tam turi sukurti kaukes. Ir taip, netikėtai, atsiduriame jos romanuose. Moteris kartais tampa Lucas, Claus, Sandor, Line… Bet tik akimirkai. Atsiduriame vidury sapno arba giliai jos vaikystės prisiminime — tik taip rašytoja gali mums pasakyti tai, ką žino. Bet vėl grįžtame į tą pat kambarį, su laikrodžių tiktakavimu ir dabarties garsu. Kalbos, kuria moteris su mumis kalba, ji pati nepasirinko. Ji jai buvo primesta atsitiktinumo, aplinkybių. Ji darys, ką galės. Tai iššūkis. Analphabetės iššūkis. Datos: - šeštadienis, lapkričio 28 d., 20:30 - sekmadienis, lapkričio 29 d., 16:30