Emocijų enciklopedija

Davide Iodice, kuris jau kelerius metus per savo Scuola Elementare del Teatro dirba su trapumu ir negalia, veda įtraukų išraiškos, santykio ir individualaus bei kolektyvinio kūrybos laboratoriją. Tikslas – skatinti dalyvių gebėjimą rezonuoti su savo ir kitų emociniu spektru, klausymo kokybę ir pasirengimą kurti nestereotipines santykines dinamikas. Projektas L’enciclopedia delle emozioni gimė iškart po pandemijos, remiantis pastebėjimu, kad distopiniame laike, į kurį nukritome, be ligos ir tikrosios mirties tragedijos, patyrėme, jog be galimybės reikštis, be santykio, be socialumo, be grožio namai gali tapti mūsų tapatybės kapais. Miestas, kvartalas, visa šalis gali virsti kapu; dykuma. Iš ilgo pandeminio periodo išeinanti visuomenė yra konvalescentė, dar labiau pažeidžiama ir reikalinga pagalbos, sutrikusi tikrame „emocijų pokario“ laikotarpyje. Tuomet pasirodė svarbiau nei bet kada atkurti pradinę teatro katartinę jėgą, jo Pharmacon kokybę, atnaujinant ją šiuolaikiškai; perinterpretuojant terapeutinę ir socialinę funkciją, dėl kurios ši menų rūšis gimė. Todėl pasirodė esminė, iš vienos pusės, performatyvaus, spektaklinio įvykio rekodifikacija kaip dalyvavimo ir susitikimo su bendruomene ar socialine grupe priemonė, o iš kitos – teatro menininko perkėlimas į proceso centrą kaip emocijų ir santykio specialistą, aspektus, ypač svarbius traumai įveikti ir psichologinei, santykinei bei socialinei spragai, kilusiai dėl to, susitvarkyti. L’enciclopedia delle emozioni, suformuluota tokiomis prielaidomis, taikoma kaip artumo, pedagogikos ir kūrybos procesas, kartotinas metodika ir pritaikomas įvairiomis sąlygomis bei teritorijose. Intensyviame laboratorijoje siekiama skatinti dalyvių gebėjimą rezonuoti su savo ir kitų emociniu spektru; palengvinti empatinį gebėjimą ir kito priėmimą; klausymo kokybę; pasirengimą kurti nestereotipines santykines dinamikas; ir galiausiai savarankiškumą struktūruoti palaipsniui atsiskleidusį patirtinį medžiagą. Aktoriaus prigimtis, dramos asmuo, sceninė partitura, scenos objektas kaip „siela išorinėje formoje“, KAUKĖ yra kai kurie teminiai orientyrai šio totalinio amatininkavimo, atvėrusio kelią įvairioms raiškos formoms ir rezultatams.