Mieli žiūrovai

Meilės ir atminimo aktas, kurį pasirašė Danio Manfredini, atvedantis į sceną Arturo ir Gino istoriją – dviejų buvusių psichiatrijos ligoninės pacientų, kurie dalijasi Caritas butu. Tarp kasdienės rutinos, cigarečių, pirkinių ir niekada neišblėstančių svajonių, du vyrai svyruoja tarp skundų, ironijos, vizionieriškų polėkių ir tarpusavio supratimo akimirkų, iškviesdami psichiatrijos bendruomenės, iš kurios jie kilę, prisiminimus. Gino įsivaizduoja pjesę apie pasaulio didžiuosius klausimus (revoliucija, technologijos, tikėjimas), bandydamas sublimuoti savo kančią ir siekdamas šlovės; Arturo svajoja apie paprastą ir normalią gyvenimą, socialinį būstą ir draugės meilę. Spektaklis gimė iš per trisdešimt metų surinktų Manfredini medžiagų: diktuotų scenarijų, vaizdo įrašų, tikrų pacientų minčių ir išpažinčių, kurios sugrąžina balsą, orumą ir poetiką tiems, kurie gyvena pakraštyje. Tarp laukimo, trapumo ir noro kūrinys pasakoja apie laiko ir nematomų gyvenimų sustojimą, siūlydamas žmogišką ir jautrų žvilgsnį į tuos, kurie bando rasti vietą pasaulyje ir gyventi savo gyvenimą prasmingai ir oriai.