Metropolio link

Federico Tiezzi su dalyviais išnagrinės ir atkurs romano ir filmo dramatiškus veikėjus bei situacijas, suteikdamas naują ir dar neregėtą interpretacijos ir komunikacijos erdvę, susijusią su šiuolaikybe. Šis Artificio yra dramaturgijos ir interpretacijos dirbtuvė, paremta Thea von Harbou romanu Metropolis (1925) ir tuo pačiu pavadinimu garsiu Fritz Lang filmu. Romane ryški vizionieriškumo dozė – simboliška ir pasakų pobūdžio – leidžianti atskleisti ryškiausius modernios pramoninės visuomenės aspektus. Filmas, vienas iš kino šedevrų, per galingas vaizdus sustiprina visus šiuos elementus ir parodo žmoniją pavergtą mašinoms tarsi dantėskiškam pragare, kuriame, atkurdamas krikščionišką tradiciją, siekiama pirminės harmonijos tarp žmogaus ir gamtos, individo ir visuomenės. Dirbtuvių tikslas – dirbti su romano ir filmo teatrališkumu per teminių ašių išardymą ir naują sintezę, siekiant būsimo spektaklio. Kad jis perrašytų ir interpretuotų, atsižvelgiant į šiuolaikinio kapitalizmo transformacijas ir jo mitologijas, esminius dramaturginius mazgus šio pasakojimo, kuris yra kartu ir archetipinis, ir freudiškas. Metropolis bus pergalvotas šia kryptimi: vertikalus miestas, padalintas tarp elito ir apačios proletariato, taps lęšiu dabarties uždaviniams nagrinėti – nuo skaitmeninių platformų iki ekologinės krizės, nuo darbo iširimo iki naujos vaizdinių gamybos, nuo naujos klasės kovos iki Santykio tarp Kūno ir Mašinos, iki tėvo ir sūnaus santykio ir miesto idėjos kaip impulsinio nesąmoningo, veikiančio ir artikuliuojamo tiksliai kaip kalba. Kitas dirbtuvių tikslas – išnagrinėti ir atkurti pagrindinius veikėjus, suteikiant naują ir neregėtą interpretacijos bei komunikacijos erdvę, susijusią su šiuolaikybe. Ant tų veikėjų aktorius vėliau bus kviečiamas atkurti ir „perrašyti” savo sceninę interpretaciją. Dirbtuvės keisis tarp teorinės diskusijos, teksto analizės ir praktinės interpretacijos momentų, nuolatos bendraujant su dalyviais. Bus analizuojama ir galimybė sujungti sceninę naraciją su kitomis raiškos formomis (kinu, šokiu, muzika ir poetiniu raštu). Tikslas – suprasti, kaip „perrašyti” tokį klasiką kaip Metropolis šiandienos žiūrovui.Žiūrėti į tai, kas yra „klasika”, kaip į kalbų sankirtų ir susikirtimų vietą ir kartu kaip gyvybinę prieštaravimų, užkrėtimų ir šiuolaikinių poliarumų erdvę. Link poezijos teatre, link Poezijos Teatro.