Laisvės beprotybė - tyrimai apie beprotybę nuo Erasmo Roterdamiečio

Spektaklis yra „studija apie beprotybę“, paremta Erasmo Roterdamiečio kūryba. Elogijus kvailybei yra XVI a. satyrinis kūrinys, kuriame pati Kvailybė kalba pirmuoju asmeniu, girianti savo privalumus ir demaskuojanti visuomenės bei institucijų veidmainystes. Šio teksto pasirinkimas puikiai dera su Maria Cassi ir Leonardo Brizzi stiliumi, kuriame persipina pasakojimas, klounada (europietiško „fool“ tradicijoje) ir socialinė kritika. Maria Cassi pati teigia, kad jaučiasi artima klouno/„fool“ figūrai, kuri yra „lęšis, kuriuo žiūriu į pasaulį“. Nuo Erasmo Kvailybės iki kasdienės beprotybės, nuo mūsų miesto iki viso pasaulio: suprantama, kad beprotybė yra žmogiškiausias dalykas, kuris mums liko, o „normalumas“ — tik beprasmis žodis. Leonardo Brizzi įkūnija muzikanto griežtumą, kuris sau leidžia pasilepinimą digresija. Būtent šis kontrastas tarp jo regimo atsiribojimo ir visiško įsitraukimo į sceninį žaidimą kuria unikalią dueto chemiją. Muzika „neaprašo“ veiksmo, o jį generuoja, tampant pačia gramatika, ant kurios remiasi spektaklis. Per pasirodymus dalyvaus svečiai, kurie padarys kiekvieną vakarą unikaliu įvykiu.