Pabaiga

Mirtis šiandien neminima. Paslėpta, išstumta, perkėta kitur. Seni, ligoniai ir mirusieji atskiriami nuo gyvųjų, tarsi svetimi kūnai, kurių nevalia žiūrėti. Tačiau iliuzija amžinos jaunystės nepašalina baimės: kai mirtis mus paliečia, ji įsiveržia stipriai, kartu komiškai ir tragiškai. Spektaklis tiria šį užslėpimą, fiksuodamas prieštaravimus dabarties, kuri mus laiko nemirtingais, bet kasdien primena mūsų trapumą. Lėtas, požeminis degimas, kuris toliau dega po pelenais.